- brokštelis
- brokštẽlis sm. (2) Šlv žr. brokštas: Brokštẽlis pardžiūvo, negaliu sviesto mušti Jrb. Tas brokštẽlis subrinko, gal ir galim mušti sviestą Šk. ^ Ale jau ta galva kaip brokštẽlis Plk. Kojos kaip brokštẽliai (storos, vienodo storumo) Gl.
Dictionary of the Lithuanian Language.